- vargingystė
- vargingỹstė sf. (2) KII44, K, KŽ; Ns1847,2, Vd didelis vargas, skurdas: Iš vargingỹstės šlūžijau Sg. Žmogus iš vargingỹstės prasidėjos, o paskuo pirko ūkį i tapė geriausis ūkininkas Prk. Visur buvo tikra vargingỹstė Plšk. Nudėvėti rūbai apie jo vargingystę liudijo prš. Jis paliko našlę ir du vaikiu vargingystėje Kel1859,115. Vargingystė yra jauniesiems kartais labai naudinga prš. Jo vargingystę apguodęs, jam ožką padovanojo LC1885,39. | prk.: Dvasės vargingỹstė KI506.
Dictionary of the Lithuanian Language.